Žemėtvarka
Rengiame žemėtvarkos projektus, kai reikia suplanuoti žemės sklypo naudojimo sprendimus, pertvarkyti esamą situaciją ar įvertinti, koks procesas konkrečiu atveju yra tinkamiausias. Konsultuojame dėl galimybių, paaiškiname eigą, parengiame dokumentus ir padedame pereiti visus etapus nuo pirminio vertinimo iki galutinio sprendimo.
Dirbame Klaipėdoje, Gargžduose, Palangoje, Kretingoje, Šilutėje ir visoje Vakarų Lietuvoje.
ŽEMĖTVARKOS DARBAI
Rengiame sklypų formavimo, kaimo plėtros ir detaliuosius planus, padedame viso proceso metu.
Mūsų kvalifikacijos ir patirtis
Atliekame topografinius planus, statybinę geodeziją, nužymėjimo darbus, išpildomąsias-kontrolines nuotraukas, monitoringą ir 3D skenavimą. Pateikiame tikslius duomenis, kuriais galima saugiai remtis priimant projektinius ir statybinius sprendimus.
KOKYBIŠKAS MATAVIMAS IR GREITIS
Atsakingai atliekami geodezijos darbai
PATYRĘ
SPECIALISTAI
Licensijuoti matininkai
PUIKŪS
ĮVERTINIMAI
4.9
Apie žemėtvarkos projektus
Kas yra Žemėtvarkos projektai
Žemėtvarka tai žemės naudojimo planavimo ir tvarkymo veikla, kurios metu nustatomos sklypų ribos, plotas, naudojimo būdas ir paskirtis. Jos pagrindu rengiami teritorijų planavimo dokumentai: nuo sklypo padalijimo ar sujungimo iki kaimo plėtros bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų. Be žemėtvarkos dokumentų neįmanoma teisėtai padalinti sklypo, pakeisti jo paskirties ar pradėti statybų kaimo vietovėje.
Turite klausimų?
Kaina priklauso nuo projekto tipo, sklypo dydžio ir vietovės. Sklypo padalijimo ar sujungimo projektai paprastai kainuoja nuo 400 €, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai – nuo 600 €. Tikslią kainą pateikiame įvertinę konkrečią situaciją ir kadastro duomenis.
Žemėtvarka keičia sklypo teisinę struktūrą – padalija, sujungia ar keičia paskirtį. Kadastriniai matavimai fiksuoja jau esamas ar pakeistas ribas registre. Po žemėtvarkos projekto visada atliekami kadastriniai matavimai, kad pakeitimai būtų įregistruoti.
Vidutinė trukmė – nuo 3 iki 6 mėnesių, priklausomai nuo projekto sudėtingumo ir derinimo institucijose. Sklypo padalijimo projektai dažniausiai užtrunka 3–4 mėn., kaimo plėtros – 4–6 mėn.
Taip, tačiau tam reikia parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ir laikytis minimalaus sklypo ploto reikalavimų. Norint statyti sodybą, sklypas turi būti ne mažesnis kaip nustatytas savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose.
Žemės paskirties keitimas vyksta per teritorijų planavimo procesą – rengiamas detalusis planas arba specialiojo planavimo dokumentas. Procedūra apima derinimą su savivaldybe, Nacionaline žemės tarnyba ir kitomis institucijomis.
Tai dokumentas, kuriuo žemės ūkio paskirties sklype suplanuojama ūkininko sodyba ar kiti statiniai. Be šio projekto kaimo vietovėje negalima pradėti statybų, gauti statybos leidimo ar registruoti naujų pastatų.
Reikės sklypo nuosavybės dokumentų (Nekilnojamojo turto registro išrašo), asmens dokumento ir, jei sklypas bendraturčių – jų sutikimų. Visus likusius duomenis surenkame patys iš valstybinių registrų.
Dirbame visoje Lietuvoje, daugiausia projektų rengiame Klaipėdos, Vilniaus, Kauno apskrityse ir pajūrio regione. Atokesnėse vietovėse paslaugas teikiame nuotoliniu būdu – į vietą atvykstame tik kai būtina.
Rengiame žemėtvarkos projektus, kai reikia suplanuoti žemės sklypo naudojimo sprendinius, pertvarkyti esamą situaciją ar įvertinti, koks procesas konkrečiu atveju yra tinkamiausias. Konsultuojame dėl galimybių, paaiškiname eigą, parengiame dokumentus ir padedame pereiti visus etapus nuo pirminio vertinimo iki galutinio sprendimo.
Žemėtvarkos paslaugos dažniausiai reikalingos tada, kai norima padalinti sklypą, sujungti kelis sklypus, suplanuoti naudojimo sprendinius kaimo teritorijoje ar parengti kitus dokumentus, susijusius su žemės tvarkymu ir planavimu. Ne kiekvienoje situacijoje tinka tas pats kelias, todėl pirmiausia svarbu suprasti, ar reikalingas formavimo ir pertvarkymo projektas, kaimo plėtros projektas ar teritorijų planavimo dokumentas. Kuo aiškesnis tikslas, tuo lengviau pasirinkti tinkamą procesą.
Pirmiausia įvertinama esama situacija, sklypo dokumentai, taikomi apribojimai ir planuojamas rezultatas. Tada nustatoma, koks projektas reikalingas konkrečiu atveju, parengiami sprendiniai ir atliekami būtini derinimo veiksmai. Kai procesas suplanuojamas teisingai nuo pradžių, žemėtvarkos projektai vyksta aiškiau, sklandžiau ir padeda išvengti vėlesnių korekcijų ar bereikalingų uždelsimų.
Svarbiausia ne pradėti nuo dokumento pavadinimo, o nuo realaus poreikio. Vienu atveju aktualus sklypo padalijimas, kitu – ūkininko sodybos vietos parinkimas, dar kitu – detaliojo plano keitimas. Todėl žemėtvarkos projektai turėtų būti rengiami pagal konkrečią situaciją, o ne pagal bendrą formalią kategoriją. Taip lengviau pasiekti aiškų ir praktiškai naudingą rezultatą.