Monitoringas
Atliekame statinių, gretimų pastatų ir grunto deformacijų bei poslinkių stebėjimus statybos eigoje ir po jos. Tikslūs periodiniai matavimai leidžia laiku pastebėti pavojingus pokyčius, apsaugoti aplinkinius pastatus ir užtikrinti naujų objektų stabilumą. Konsultuojame statytojus, projektuotojus ir statinių valdytojus, sudarome individualias monitoringo programas, įrengiame stebėjimo taškus ir periodiškai pateikiame ataskaitas su matavimų rezultatais.
Dirbame Klaipėdoje, Gargžduose, Palangoje, Kretingoje, Šilutėje ir visoje Vakarų Lietuvoje.
Mūsų kvalifikacijos ir patirtis
Atliekame topografinius planus, statybinę geodeziją, nužymėjimo darbus, išpildomąsias-kontrolines nuotraukas, monitoringą ir 3D skenavimą. Pateikiame tikslius duomenis, kuriais galima saugiai remtis priimant projektinius ir statybinius sprendimus.
KOKYBIŠKAS MATAVIMAS IR GREITIS
Atsakingai atliekami geodezijos darbai
PATYRĘ
SPECIALISTAI
Licensijuoti matininkai
PUIKŪS
ĮVERTINIMAI
4.9
Apie geodezinį monitoringą
Kas yra monitoringas?
Monitoringas – tai periodiniai tikslūs matavimai, kuriais stebimi statinių, gretimų pastatų ar grunto pokyčiai laike. Pagal sudarytą programą tam tikrais intervalais matuojami iš anksto įrengti reperiai ir žymekliai, o gauti duomenys lyginami su pradiniais (nuliniais) matavimais. Be monitoringo neįmanoma įvertinti, ar vykstantys statybos darbai daro įtaką aplinkiniams objektams, todėl jis dažnai privalomas pagal projekto sąlygas ar savivaldybės reikalavimus.
Turite klausimų?
Kaina priklauso nuo objekto, stebimų taškų skaičiaus ir matavimų periodiškumo. Vienkartinio matavimo (vieno ciklo) kaina prasideda nuo 300 €, o ilgalaikio monitoringo programos – nuo 150 € už ciklą, kai sutariama dėl reguliarių matavimų. Tikslią kainą pateikiame įvertinę objektą ir reikalavimus.
Monitoringas reikalingas vykdant kasimo darbus prie esamų pastatų, statant ant silpnesnių ar šlapių gruntų, įrengiant gilius pamatus mieste, statybose prie šlaitų ar vandens telkinių, taip pat eksploatuojant senus statinius su deformacijų požymiais. Dažnai monitoringo reikalauja savivaldybė, projektuotojas ar techninės priežiūros vadovas.
Geodezinis monitoringas matuoja paviršiaus deformacijas – statinių poslinkius, sėdimus, plyšių plitimą. Geotechninis tiria po žeme esančius procesus – grunto slėgį, vandens lygį, šlaitų judėjimą. Sudėtinguose objektuose dažnai derinami abu, kad būtų galima nustatyti deformacijų priežastis.
Dažnis priklauso nuo objekto rizikos lygio ir projekto reikalavimų. Statybos eigoje matavimai paprastai atliekami kas 1-4 savaites, esant kritinėms fazėms – kas savaitę. Po statybos pirmaisiais metais – kas 1-3 mėn., vėliau dažnis mažinamas. Tikslų grafiką nustato individuali monitoringo programa.
Reperiai – tai stebėjimo taškai (metaliniai žymekliai, įtvirtinti pastato sienoje, pamate ar grunte), pagal kuriuos atliekami periodiniai matavimai. Jie įrengiami prieš pradedant monitoringą – paprastai 6-12 vnt. ant pastato ir 4-8 vnt. aplink jį, priklausomai nuo objekto dydžio. Pirmasis (nulinis) matavimas tampa atskaitos tašku visiems vėlesniems.
Vieno matavimo ciklo lauko darbai trunka 2-6 valandas, priklausomai nuo objekto dydžio. Ataskaita su rezultatais ir grafikais paprastai pateikiama per 3-5 darbo dienas po matavimo. Esant kritinei situacijai, pirminius rezultatus galime pateikti tą pačią dieną.
Dažniausiai stebime gyvenamuosius ir komercinius pastatus statybos zonose, daugiabučius prie kasimo darbų, paveldo objektus, tiltus, krantines, šlaitus, požeminius statinius (rūsius, požeminius garažus) bei inžinerinius tinklus prie vibracinių darbų. Monitoringas pritaikomas tiek naujiems statiniams, tiek seniems pastatams su deformacijų požymiais.
Reikės monitoringo programos arba projekto reikalavimų (jei jau parengti), statomo ar stebimo objekto brėžinių ir adreso. Jei programos dar nėra, ją galime parengti patys, įvertinę objektą vietoje. Gretimų pastatų stebėjimui papildomai reikalingi savininkų sutikimai, kuriuos padedame gauti.
Pamatai išlieti. Konstrukcijos kyla. Gretimi pastatai atrodo stabilūs. Iš pirmo žvilgsnio viskas tvarkoje. Tačiau statybų metu net keli milimetrai poslinkio gali reikšti labai daug, ypač tada, kai darbai vyksta šalia senų pastatų, inžinerinių tinklų, kelių, atraminių sienų ar kitų jautrių konstrukcijų. Geodezinis monitoringas leidžia ne spėlioti, o tiksliai matyti, ar statinys, žemės paviršius ar aplinkiniai objektai juda saugiose ribose.
Geodezinis monitoringas - tai sistemingas statinių, konstrukcijų, žemės paviršiaus ir kitų objektų padėties pokyčių stebėjimas naudojant tikslius geodezinius matavimus. Matavimo taškai įrengiami ant pastatų, atraminių sienų, kolonų, perdangų, kelių dangos, šlaitų ar kitų stebimų objektų, o jų padėtis periodiškai tikrinama milimetrų tikslumu. Taip galima nustatyti, ar objektas sėda, krypsta, slenka, deformuojasi ar išlieka stabilus.
Statinių nuosėdžių stebėjimas - vienas dažniausių geodezinio monitoringo darbų. Ant stebimo pastato ar konstrukcijos įrengiami kontroliniai taškai, kurių aukščiai reguliariai matuojami tiksliais geodeziniais prietaisais. Lyginant matavimo rezultatus matyti, ar pastatas sėda tolygiai, ar atsiranda pavojingų skirtumų tarp atskirų konstrukcijos dalių.
Horizontalių poslinkių matavimas - geodeziniais matavimais tikrinama, ar konstrukcijos arba žemės paviršius nejuda į šoną. Tai aktualu stebint atramines sienas, šlaitus, fasadus, tvoras, kolonas, inžinerinius statinius ar kitus objektus, kurių padėtis turi išlikti stabili.
Konstrukcijų deformacijų stebėjimas - matuojami kolonų, sijų, perdangų, atraminių sienų, tiltų, bokštų, kaminų ar kitų konstrukcijų padėties pokyčiai. Tokie matavimai padeda įvertinti, ar konstrukcija elgiasi pagal projektinius lūkesčius, ar reikalinga papildoma inžinerinė analizė.
Žemės paviršiaus ir dangų stebėjimas - monitoringas gali būti taikomas gatvėms, šaligatviams, aikštelėms, geležinkelio keliams, pylimams, krantinėms ar kitoms teritorijoms. Reguliarūs matavimai leidžia pastebėti paviršiaus sėdimą, iškilimą ar slinkimą dar prieš atsirandant akivaizdiems pažeidimams.
Pradinių matavimų atlikimas - prieš pradedant pagrindinius darbus užfiksuojama pradinė stebimų taškų padėtis. Šie duomenys tampa atskaitos tašku, su kuriuo vėliau lyginami visi kiti matavimai. Be pradinių matavimų neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek objektas pasislinko, nusėdo ar pasviro.
Geodezinis monitoringas reikalingas ne kiekviename objekte, tačiau yra situacijų, kuriose jo nebuvimas kelia nepagrįstą riziką. Ypač tada, kai statybos, rekonstrukcijos ar griovimo darbai vyksta šalia esamų pastatų, infrastruktūros ar jautrių konstrukcijų.
Statybos tankiai užstatytose teritorijose - kai naujas objektas statomas šalia esamų pastatų, būtina stebėti, kaip jie reaguoja į vykstančius darbus. Gilių iškasų, pamatų įrengimo, polių kalimo ar požeminių aukštų statybos metu aplinkinių statinių padėtis gali keistis labai nežymiai, bet reikšmingai.
Rekonstrukcijos ir kapitalinis remontas - rekonstruojant pastatus dažnai keičiamos apkrovos, ardomos arba stiprinamos konstrukcijos, įrengiami nauji pamatai, perdangos ar atramos. Tokiais atvejais geodezinis monitoringas padeda stebėti, ar pastatas deformuojasi pagal leistinas ribas.
Griovimo darbai - griovimo metu aplinkiniai statiniai gali būti veikiami vibracijų, smūginių apkrovų, grunto judėjimo ir laikino konstrukcinio nestabilumo. Jei darbai vyksta arti kitų pastatų, geodezinis monitoringas leidžia fiksuoti, ar griovimas nedaro įtakos jų padėčiai.
Inžineriniai statiniai ir infrastruktūra - tiltai, viadukai, atraminės sienos, tuneliai, krantinės, bokštai, kaminai ir kiti inžineriniai statiniai dažnai turi būti stebimi ne tik statybos metu, bet ir eksploatacijos laikotarpiu. Tokiuose objektuose net nedideli padėties pokyčiai gali turėti didelę reikšmę.
Šlaitai, pylimai ir teritorijos su galimu judėjimu - geodezinis monitoringas taikomas vietose, kuriose yra slinkimo, sėdimo ar deformacijų rizika. Matavimo taškai leidžia stebėti, ar paviršius juda horizontaliai, ar sėda, ar kinta jo forma.
Viskas prasideda nuo monitoringo programos parengimo. Joje nustatoma, kokie objektai bus stebimi, kur bus įrengti kontroliniai taškai, kokie parametrai bus matuojami, kokiu dažnumu vyks matavimai ir kokios pokyčių ribos laikomos įspėjamosiomis arba kritinėmis.
Tada įrengiami kontroliniai taškai. Jie gali būti montuojami ant pastatų fasadų, konstrukcijų, dangų, atraminių sienų, šlaitų ar kitų stebimų vietų. Taškai turi būti įrengti stabiliai, aiškiai identifikuojami ir tinkami pakartotiniams matavimams.
Prieš pradedant pagrindinius darbus atliekami pradiniai matavimai. Jie užfiksuoja pradinę stebimų taškų padėtį. Vėliau visi rezultatai lyginami būtent su šiais duomenimis, todėl monitoringą svarbu pradėti dar prieš aktyvius statybos, griovimo ar kasimo darbus.
Statybų, rekonstrukcijos ar kito rizikingo proceso metu matavimai atliekami pagal nustatytą grafiką. Aktyvių darbų fazėje jie gali būti atliekami dažniau, o stabilizacijos laikotarpiu - rečiau. Kiekviena matavimų serija analizuojama ir lyginama su ankstesniais rezultatais.
Jei nustatomas reikšmingas poslinkis, sėdimas ar deformacija, apie tai informuojami atsakingi projekto dalyviai. Tokiu atveju gali būti priimami sprendimai dėl darbų stabdymo, papildomos ekspertizės, konstrukcijų stiprinimo ar technologinių sprendimų koregavimo.
Baigus stebėjimo laikotarpį parengiama geodezinio monitoringo ataskaita. Joje pateikiami matavimų rezultatai, pokyčių grafikai, išvados ir bendras stebimų objektų būklės įvertinimas. Tokia ataskaita tampa svarbiu techniniu dokumentu, pagrindžiančiu, kaip objektas elgėsi darbų metu.
Nepastebėtas kelių milimetrų poslinkis gali atrodyti nereikšmingas tik tol, kol neatsiranda pasekmių. Įtrūkęs kaimyninio pastato fasadas, nusėdusi danga, pasislinkusi atraminė siena, pažeistos komunikacijos ar deformuota konstrukcija dažnai reiškia ne tik remonto išlaidas, bet ir ginčus, ekspertizes, darbų stabdymą bei atsakomybės klausimus.
Geodezinis monitoringas, palyginti su tokia rizika, yra praktiška kontrolės priemonė. Jis suteikia ne nuomonę, o tikslius duomenis. Būtent duomenys leidžia priimti sprendimus laiku, pagrįsti statybos proceso saugumą ir apsaugoti tiek užsakovą, tiek rangovą, tiek aplinkinius objektus.
Jeigu statybos, rekonstrukcijos, griovimo ar infrastruktūros darbai vyksta šalia jautrių objektų, geodezinį monitoringą verta planuoti dar projekto pradžioje. Tik tada galima tinkamai parinkti stebimus taškus, atlikti pradinius matavimus ir turėti aiškų pokyčių vaizdą nuo pirmosios darbų dienos.